Strategijos dėsningumo vieningos galimybės. Strateginio marketingo samprata, marketingo strategijos formavimo procesai

Spausdinti Ugdymo organizavimo 9—10 1—2 gimnazijos klasėse kaitos galimybės Lietuvoje ir užsienyje pastaruoju metu vis aštriau keliamos ugdymo kokybės problemos. Visuomenė sutaria, kad ugdymas turi būti kokybiškas, kiekvienas mokinys galėtų atsiskleisti, ugdant būtų atsižvelgiama į jo individualius polinkius ir poreikius.

Svarbiausiai išmokyti mokinius mokytis, mąstyti ir produktyviai dirbti.

Kaip to pasiekti? Mokyklos aktyviai įsitraukia į bendrųjų ugdymo planų atnaujinimą Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė, atstovaudama Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento specialistams, rengiantiems bendruosius ugdymo planus, aktyviai bendrauja ir glaudžiai bendradarbiauja su projekto mokyklomis daugiau kaip ketverius metus.

Bendradarbiaujant ir tariantis su projekto mokyklomis buvo apsispręsta bendruosiuose ugdymo planuose nenurodyti maksimalaus pamokų skaičiaus.

Apsvarčius mokyklų siūlymą buvo priimtas sprendimas nurodytti tik privalomą minimalų pamokų skaičių Projekte parengtas Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14—19 metų mokiniams modelio aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro m. ISAK Žin. Didinant mokiniams pasirinkimo galimybes iškyla tvarkaraščio problema.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Audronė Šuminienė pabrėžė: tvarkaraštis — mokiniui, o ne mokytojui. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir individualizuota pagalba mokiniui išlieka prioritetiniu uždaviniu švietime. Labai svarbi mokinių mokymosi pasiekimų stebėsena Vieno projekto konsultanto žodžiais tariant — reikia pagauti vaiką prieš jam krentant. Šiuo metu projekte dirbanti ekspertų grupė analizuoja ugdymo organizavimo gerąją patirtį ir jos pagrindu strategijos dėsningumo vieningos galimybės ugdymo organizavimo 9—10 klasėse perspektyvas.

Įžvalgomis dalijasi projekto ekspertas, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas dr.

Pranas Gudynas. Ugdymo organizavimas: mokyklų savarankiškumo didinimas ir parama mokykloms Bene svarbiausias ekspertų grupės darbas buvo išanalizuoti projekto mokyklų patirtį ugdymo organizavimo srityje. Kaip ir buvo tikėtasi, paaiškėjo, kad mokyklų pajėgumas siekti ugdymo kokybės labai priklauso nuo jų savarankiškumo lygio. Tos mokyklos, kurios turėjo daugiau savarankiško darbo patyrimo ir buvo užsibrėžusios aiškius tikslus pagerinti mokinių pasiekimus, sukurti patrauklią, motyvuojančią, mokinių poreikius tenkinančią ugdymosi aplinką, gerų rezultatų pasiekė sparčiau, nei tos, kurios aiškių tikslų ar ambicijų neturėjo.

Manome, jog šis dėsningumas galioja visoms Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms. Taigi, esame įsitikinę, kad mūsų modeliuojami ugdymo organizavimo 9—10 klasėse pokyčiai pirmiausia turi priklausyti nuo mokyklos, kurioje jie įgyvendinami, savarankiškumo lygio. Savo savarankiškumą darbais įrodžiusioms mokykloms nacionalinis lygmuo tiesiog turėtų suteikti daugiau laisvės mokyklos ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo srityse. Mažiau savarankiškoms mokykloms reikalinga intensyvi valstybės pagalba ir parama, nukreipta į savarankiškumo strategijos dėsningumo vieningos galimybės, kartu ir mokinių rezultatų gerinimą.

Valstybės parama šiuo atveju turėtų pasireikšti tikslingu pedagogų kvalifikacijos ir administracijos vadybinių gebėjimų tobulinimu, įvairių polinkių ir poreikių 9—10 klasių mokiniams pritaikytų ugdymo programų, kartu su gerais vadovėliais ir kita mokymosi medžiaga, rengimu, mokyklų vidinės mokymo ir mokymosi kokybės stebėsenos ir vertinimo sistemos procedūrų ir įrankių arsenalo sukūrimu.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Nors gyvename informacinėje visuomenėje, bet Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dar mažai išnaudojamos virtualaus mokymosi galimybės. Užsienyje daugelis mokyklų ugdymo procesui praturtinti plačiai naudoja virtualios mokymosi erdvės teikiamas galimybes, pratina mokinius naudotis nuotolinio mokymosi elementais, sumaniai panaudoja ir mokinių informavimui, ir vertinimo duomenų analizei naujos kartos elektroninius dienynus.

Užsienio šalyse mokyklos plačiai naudojasi ir komercinių firmų virtualioje erdvėje teikiamu ugdymo turiniu, kuriam perteikti dažniausiai naudojami ugdymo organizavimo moduliais elementai. Stebėsenos sistema ir ugdymo kokybės užtikrinimas Šalies mastu sukurta objektyvesnė, aiškesniais kriterijais besiremianti mokinių pasiekimų vertinimo sistema padėtų patobulinti ir ugdymo praktikoje geriau suderinanti formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą, kokybiškiau konsultuoti mokinius, kai jiems iškyla pasirinkimo dilemos.

Centralizuotai sukurta speciali 9—10 klasių mokinių mokymosi pasiekimų, pažangos ir ugdymo turinio pasirinkimų stebėsenos ir konsultavimo metodika padėtų išspręsti dar vieną svarbų uždavinį — paspartintų modernių kokybės užtikrinimo metodų diegimą mokykloje.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Nacionaliniu lygmeniu strategiškai svarbiausiems mokomiesiems dalykams reikia parengti empiriškai pagrįstus mokinių pasiekimų aprašus išplaukiančius iš bendrųjų programų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų Pasiekimų aprašai padėtų mokyklų bendruomenėms geriau suprasti, kokios kokybės mokinių pasiekimų siekiama.

Kartu su aprašais reikia parengti ir mokinių mokymosi pasiekimų aprašų panaudojimo ugdymo procese rekomendacijas, pagal kurias mokyklos galėtų susikurti detalesnes mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijų sistemas ir pritaikyti pasiekimų vertinimo procedūras, elektroninius dienynus ir kt.

Stebėsenos sistema taip pat leistų mokyklos bendruomenei, be išorinių stebėtojų pagalbos, spręsti apie mokykloje įgyvendinamų naujovių naudą ir mokyklos daromą pažangą. Efektyviai dirbanti mokykla turi gebėti savarankiškai gauti patikimą grįžtamąjį ryšį apie savo darbo sėkmę. Prie ugdymo kokybės stebėsenos svariai galėtų prisidėti nuotolinio mokymosi sistemos elementų taikymas.

Dalies privalomo ugdymo turinio, pavyzdžiui, namų darbų, apskaitos perkėlus į elektroninę erdvę, mokinių mokymosi stebėsena būtų veiksmingesnė, atsivertų galimybės suprasti, kaip mokinys mokosi, kas jam sekasi ir nesiseka.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Ugdymo turinio įvairovės užtikrinimas Užsienio šalių patirtis rodo, kad daugiau galimybių aiškiai atskirti valstybės ir mokyklos atsakomybės sritis teikia pertvarkytas nacionalinis ugdymo turinys, išskiriant iš jo ugdymo turinio branduolį ir valstybės remiamą pasirenkamąją ugdymo turinio dalį. Tokiu tikslu, į ugdymo turinio branduolį paprastai įtraukiami ne tik svarbiausi akademiniai dalykai, formuojantys asmens raštingumo pagrindus, bet ir bendrųjų gebėjimų, ir kompetencijų ugdymui, ir rengimuisi karjerai skirti kursai.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Ekspertų grupė rekomenduoja tokį ugdymo turinio pertvarkymą atlikti ir Lietuvoje. Valstybės remiamas pasirenkamasis ugdymo turinys, visų pirma, turėtų būti nukreiptas į tradicinio mokyklinio ugdymo turinio gilinimą, plėtimą, pritaikymą įvairių poreikių mokiniams, gebėjimų įtvirtinimą, dalykų tarpusavio integravimą ir mokinių mokymą si tikslingai ir adekvačiai rinktis tolesnį mokymosi kelią. Valstybė pasirūpintų ir elektroninio turinio, skirto nuotoliniam mokymuisi, kūrimu.

  1. Tiekėjai; 5.
  2. Названию американского штата, это продолжало ее руке.

Ypač svarbu, kad kokybiškomis elektroninėmis priemonėmis būtų geriau aprūpinamos prastesnėse sąlygose dirbančios, mažiau savarankiškos mokyklos.

Vertėtų pasvarstyti ir galimybę specifinių ugdymosi poreikių turintiems gabiems ar patiriantiems tam tikrų mokymosi sunkumų mokiniams sudaryti sąlygas dalį ugdymo turinio mokytis nuotoliniu būdu. Ugdymo turinio struktūravimas Analizuojant užsienio šių patirtį paaiškėjo, kad viena iš perspektyviausių ugdymo organizavimo formų yra modulinis mokymas. Ugdymo organizavimo moduliais strategijos dėsningumo vieningos galimybės labai priklauso nuo mokinių amžiaus, nuo to, kaip jie įvaldę įvairius mokymosi būdus — geriau tinka vyresniems ir labiau savarankiškiems nei 9 ir 10 1 strategijos dėsningumo vieningos galimybės 2 gimnazijos klasių14—16 metų mokiniams, kurių fizinė ir psichinė branda dar labai skirtinga.

Todėl 9—10 klasėse būtų tikslinga taikyti ne visą modulinio mokymo sistemą, bet tik tam tikrus modulinio mokymo elementus, siejant juos su kitomis ugdymo strategijos dėsningumo vieningos galimybės ir mokymosi pasiekimus gerinančiomis priemonėmis.

Strateginio marketingo samprata, marketingo strategijos formavimo procesai

Pagrindinis tikslas būtų mokinius mokyti mokytis savarankiškiau, prisiimant daugiau atsakomybės už savo mokymosi rezultatus ir patiems organizuojant nemažą dalį savo mokymosi. Patikrinti dvejetainių parinkčių signalai ugdymo organizavimo perspektyvas naudingiausia būtų remtis šiais modulinio mokymo elementais: - dalykų programų suskaidymas į smulkesnius ugdymo turinio vienetus akademinių dalykų programų branduolius, privalomai pasirenkamus ir papildomus laisvai pasirenkamus akademinių dalykų modulius, integruotus pasirenkamuosius kursus, neakademinių dalykų modulius, dalykų turinio temas, dalinių kompetencijų pagrindu atskirtas santykinai savarankiškas dalyko programos dalis ir pan.

Ugdymo organizavimo moduliais elementų taikymą mokykloje reikėtų glaudžiai sieti su mokyklos organizacine kultūra ir ypač — su mokyklos savarankiškumu.

strategijos dėsningumo vieningos galimybės

Ugdymo organizavimo moduliais elementų diegimas turėtų būti nevienodas skirtingose mokyklose ir priklausyti bent jau nuo mokyklos gebėjimų savarankiškai pasirinkti ir diegti ugdymo organizavimo naujoves. Stipresnės, savarankiškesnės mokyklos nesunkiai strategijos dėsningumo vieningos galimybės pačios pasirengti visą mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų ir procedūrų sistemą, susikurti gana daug savo mokinių poreikius atitinkančių originalių kursų ir modulių.

O ne tokios stiprios, mažiau savarankiškos mokyklos savo jėgomis pajėgtų tik įdiegti pas save centralizuotai sukurtą vertinimo kriterijų ir įrankių sistemą, atsirinkti ir prisitaikyti savo reikmėms nacionaliniu lygmeniu sukurtą ugdymo turinį. Todėl ekspertų grupė ir siūlo dvi ugdymo organizavimo moduliais alternatyvas. Pirmoji 1 lentelė — skirta mažiau savarankiškoms vidutinio ir silpno savarankiškumoantroji 2 lentelė — savarankiškoms mokykloms.

Valstybinių institucijų ir mokyklos glaudžiu bendradarbiavimu grindžiamas ugdymo 9—10 klasėse organizavimas taikant ugdymo organizavimo moduliais elementus.